Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti! Tod

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, verčia daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir šių ligų profilaktikai bei kontrolei. Arterinė adhd hipertenzija uždelsto veikimo bomba.
Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos informacijos centro duomenimis, Vilniaus mieste 2010 m. beveik 53 proc. sostinės gyventojų mirties priežasčių buvo kraujotakos sistemos ligos. Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 65 m. ir vyresni žmonės. Šioje amžiaus grupėje širdies adhd ir kraujagyslių sistemos ligos sudarė 63,9 proc. jų mirtingumo.
Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresniems gyventojams su amžiumi sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis skaičius smarkiai didėja. 2010 m. 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, buvo 2,6 karto daugiau negu 45 64 m. asmenų.
Vilniaus mieste 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 134 886 susirgimai kraujotakos sistemos ligomis, 1 000 gyventojų teko 242,1 atvejų (Lietuvoje 292,7), 2009 m. jų buvo užregistruota mažiau 225,89 atvejų / 1 000 gyv. (Lietuvoje 275,04).
Sostinėje, 2010 m. duomenimis, lyginant su kitomis ligų grupėmis, daugiausia gyventojai sirgo hipertenzinėmis ligomis, 1 000 gyventojų teko 127,7 sergančiųjų (Lietuvoje 144,2 sergančiųjų). Sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis Vilniaus m. gyventojų skaičius sudarė 71,4 proc. visų kraujotakos sistemos ligomis sergančiųjų.
Hipertenzinės ligos dažniausiai nustatomos adhd pagyvenusiems žmonėms. 2010 m. 65 m. ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėje adhd sergančiųjų šia liga buvo 50,8 proc. (2009 m. 50,0 proc.), lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, 1 000 gyventojų teko 464 sergantieji hipertenzinėmis ligomis (Lietuvoje 469,3 sergantieji).
Kas ketvirto penkto suaugusio žmogaus kraujagyslėse, vadinamose adhd arterijomis, kraujospūdis yra padidėjęs. Tai vadinama arterine hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų. Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:
Normalus suaugusio žmogaus adhd kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 adhd mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti.
Pirminė hipertenzija serga daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų. Jos priežastys nėra žinomos. Pagrindinis simptomas – padidėjęs kraujo spaudimas. Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos adhd veiksniai yra nekeičiami (genetika, amžius ir kt.) ir šalinami adhd (koreguojami) tai rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas, nervinė įtampa, naktinis darbas.
Deja, ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų žmogus gali visiškai nieko nejausti. Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai papras adhd tai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiama širdis, kraujagyslės ir kiti organai. Dėl šios priežasties ir yra paplitęs neoficialus hipertenzijos pavadinimas nebylioji žudikė .
Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra: paveldimumas; amžius vyresni negu 35 metų amžiaus; nutukimas; rūkymas; adhd maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas); alkoholis; stresas, nerimas, baimė; mažas fizinis aktyvumas.
Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti! Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nori atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį sergamumą arterine hipertenzija ir paraginti gyventojus reguliariai matuoti kraujo spaudimą.
Pirmiausia turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Tai nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymo būdas. Gyvenimo būdo koregavimas druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei žalingų adhd įpročių atsisakymas.
3. Venkite antsvorio. Siekite, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis negu 25. Ypač tai svarbu žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, bei kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Sveikai maitinkitės, vartokite magnio ir/ar kalio papildų.
4. Ribokite druskos vartojimą. Nesūdykite jau pagaminto maisto. Lietuvos gyventojai per dieną suvartoja adhd net 18 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 6 g druskos per dieną.
6. Atsisakykite alkoholio. Jeigu to nepavyksta padaryti, bent jau sumažinti jo vartojimą. Alkoholio išgerti adhd ne daugiau negu 20-30 ml etanolio (300 ml vyno arba 700 ml alaus) per dieną. Moterims bei mažo svorio vyrams suvartoti ne daugiau negu 15 ml etanolio.
9. Daryti vidutinio intensyvumo dinaminius fizinius pratimus 50-60 min. per dieną,