O kodel taip vyksta? Todel, kad blogai dirba mūsų širdis, todel, kad kraujas per klampus, todel, kad

Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas (kraujo slegis) polycystic ovaries į kraujagyslių sieneles. Normalus žmogaus polycystic ovaries kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos polycystic ovaries ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus.
Kraujospūdis kyla Labai reaguoja į mūsų emocijas: kyla, kai barames ar mylimes, krenta, kai miegam. Bet kraujospūdis neturi viršyti 139\89mmHg. Jei per aukštas, gali net ištikti mirtis. Visas kūnas apraizgytas kraujagyslių tinklu. Jeigu visas arterijas, dideles ir pačias mažiausias kraujagysles (kapiliarus) būtų galima ištiesinti ir sujungti, polycystic ovaries susidarytų 96 tūkst. km vamzdelis. Tai dukart daugiau už pusiaujo ilgį! Tas milžiniškas tinklas kartu su širdimi polycystic ovaries ir sudaro kraujotakos sistemą. Juo be paliovos teka kraujas. Širdis dirba kaip siurblys: 60-80 kartų per minutę susitraukia, o po kiekvieno polycystic ovaries sisitraukimo išsitempia nelyginant guminis sviedinukas. polycystic ovaries Kai kraujas nuteka iš širdies raumens ir teka į aortą (didžiausią arteriją), tai vyksta 40cm per sekundę greičiu. Į širdies raumenį kraujagyslemis grįžta kur kas lečiau. Pakanka minutes, kad širdis perpumpuotų per visą kūno kraujo atsargą (apie 5 litrus).
Ar žinai, kad… Paciento korteleje kraujo spaudimo tyrimo rezultatas žymimas raidemis RR. Tai italų gydytojo S. Riva- Roccie o dvigubos pavardes raidžių santrumpa. 1885 metais jis sukonstravo pirmąjį kraujospūdžio matavimo aparatą. Spaudimo lygį rodo gyvsidabrio stulpelis milimetrais.
Kas tai yra kraujospūdis? Tai tokia jega, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Panašiai kaip vanduo vamzdžiuose, jei spaudimas per didelis, gali sunaikinti jų vidų, taip ir didelis kraujo spaudimas gali pažeisti kraujagyslių sieneles. Ypač, jeigu jos jau nelabai elastingos.
Kodel vadinamas sistoliniu (susitraukimo) ir diastoliniu (arba atsileidimo)? Širdies raumeniui susitraukiant, kai kraujas iš jo išstumiamas į pagrindinę arteriją aortą, kraujo spaudimas aukštesnis ir vadinamas sistoliniu. Kai širdis grįžta į kitą padetį po susitraukimo ir prisipildo kraujo, spaudimas kraujagyslese sumažeja ir vadinamas diastoliniu. Ar mūsų kraujospūdis visą laiką vienodas? Net sveiko žmogaus kraujospūdis gali keistis: nuo streso, fizinio krūvio ar oro permainų. Minimaliai, tačiau kinta ir per parą žemiausias būna apie 3val. paryčiais, o aukščiausias apie pusiaudienį.
Kada jis per didelis? Kai arterinis kraujo spaudimas polycystic ovaries aukštesnis nei 139\89 mmHG, ir toks būna nuolat. Vienkartinis matavimas, kai spaudimas didesnis, dar nerodo ligos. Jis gali kilstelti aukštyn net išvydus tiriantį gydytoją! Tik tiriant daug kartų, įvairiu dienos metų ir visuomet ramybes būsenos galima įsitikinti, aukštesnis ar per aukštas kraujo spaudimas. Tuomet gydytojas gali diagnozuoti polycystic ovaries ligą.
Rizikos grupes polycystic ovaries Kraujospūdžio ligos dažniau ištinka žmones, kurie: - vyresni nei 45 metų - tą ligą galejo paveldeti (kas nors iš artimųjų sirgo arba serga) - serga cukralige, ypač II tipo - rūko - yra nutukę - vartoja per daug alkoholio - jų gyvenimo būdas seslus
Padidejusio kraujospūdžio požymiai Dažnai mes to net nesuvokiam, kad mūsų kraujo spaudimas aukštas. Tačiau kai kurie požymiai gali tai rodyti. Kas turetų kelti nerimą? - dažni galvos skausmai (ypač tik pabudus) - kai tamsu akyse - kai sunku užmigti ir pabundame naktį - per didelis polinkis į neviltį - širdies permušimai - prakaitavimas - ūžimas ausyse - galvos polycystic ovaries svaigimas - nuolatinis nuovargis polycystic ovaries Tokie požymiai būdingi ne tik padidejusiam kraujospūdžiui. Tai gali pranašauti ir visai kitas ligas. Jei tuos simptomus pastebejom, reikia pasitarti su gydytoju.
O kodel taip vyksta? Todel, kad blogai dirba mūsų širdis, todel, kad kraujas per klampus, todel, kad del įvairių priežasčių sumažeja kraujagyslių elastingumas ir spindis. Jei kieno per didelis cholesterolio lygis, jo perteklius nuseda ant kraujagyslių sienelių vadinamųjų plokštelių pavidalu. Tokiu būdu siaureja kraujagysles spindis, ir kraujas, kad patektų į visus organus ir audinius, prateka labiau spaudžiamas. Kraujo apytaką neigiamai veikia rūkymas. Nuo nikotino kraujagysles storeja, o jas iš vidaus dengiantis endotelis tampa nelygus ir kraujagysles spindis mažeja. Dažna padidejusio kraujo spaudimo priežastis yra cukralige per didelis gliukozes kiekis kraujyje veikia kraujagysles taip, kaip ir nikotinas. polycystic ovaries Priežasčių, del kurių kraujo spaudimas turi būti didesnis, kad kraujas galetų teketi nuo ligos pakitusiomis polycystic ovaries kraujagyslemis, yra labai daug.
Tad nuo ko atsiranda didesnis kraujo spaudimas? Deja, 95% atvejų į šį klausimą sunku atsakyti. Žmones suserga šia liga savaime. Jos priežasčių nežinom iki šiol. Iš dalies ji gali būti paveldeta. Jei šeimoje pasitaikydavo polycystic ovaries turejusių aukštą kraujo spaudimą, rizika susirgti šia liga palikuonims labai didele. Nors tai visai nereiškia, kad būtinai ištiks ir mus. Juk ir patys galime tą ligą paskatinti. Mažai judedami, netinkamai maitindamiesi, polycystic ovaries jei nutuksim, rūkysim, be saiko gersim alkoholinius gerimus, patirsim ilgalaikį stresą. Spaudimas gali pakilti ir kelerius metus varto